Jei tenka sakyti kalbą viešai, yra normalu dėl to jaudintis. Bet kuo daugiau viešo kalbėjimo patirties sukaupiame ir kuo geriau pasiruošiame kalbai, tuo mažiau jaudinamės. Jaudulys visiškai neišnyks, bet jei tema yra gerai žinoma ir turime viešo kalbėjimo patirties, tai jis iš paralyžiuojančio tampa sutelkiančiu.

O ką daryti, jei kalbėjimo viešai praktikos yra nedaug? Tokiu atveju, reikia TIESIOG GERAI PASIRUOŠTI KALBAI. Ir šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, kad pasiruošimas vyktų lengvai, o savo kalba pasiektumėte iškeltų tikslų.

Norint gerai pasiruošti kalbai ar pristatymui, reikia pradėti ruoštis kuo anksčiau. Ką reiškia anksčiau? Iš karto, kai tik sužinote, jog jums teks sakyti kalbą ar daryti pristatymą. Tada jūs turėsite pakankamai laiko ne tik pasiruošti, bet ir parepetuoti. Kaip jau supratote, parepetuoti taip pat teks. Bet apie tai vėliau. 😊

KIEKVIENAS VIEŠAS PASIRODYMAS, PRISISTATYMAS PRIVALO TURĖTI TIKSLĄ. Reikia atsakyti į pagrindinį klausimą: koks mano pristatymo tikslas? Ir tai suprasti padės atsakymas į klausimus: ką auditorija turi padaryti po mano kalbos? Kokį veiksmą ar veiksmus jūs norite, kad ji atliktų ar kokie pokyčiai turi įvykti auditorijos mąstyme? Jeigu kalbate apie savo produktą ar paslaugą, tai jūsų tikslas, tikėtina, yra taip paveikti auditoriją, kad ji įsigytų jūsų produktą ar paslaugą. Jei kalbate tėvų susirinkime apie patyčių prevenciją, tai tikslas, greičiausiai, bus, kad tėvai perimtų jūsų idėjas ir paveiktų savo vaikus taip, kad patyčių sumažėtų. Jei kalbate savo darbuotojams apie įmonės tikslus, tai būtų gerai, kad darbuotojai savanoriškai atliktų kryptingus veiksmus, artinančius prie tų tikslų įgyvendinimo.

Kai išsigryninsite savo kalbos tikslą, galima pradėti pasiruošimą pačiai kalbai. KIEKVIENA KALBA TURI STRUKTŪRĄ: įžanga, dėstymas, kulminacija, pabaiga. Pagal šią struktūrą galite drąsiai ruošti kalbą. Įžangoje užmezgamas ryšys su auditorija, patikrinama auditorijos nuotaika. Galima pasakyti auditorijai komplimentą. Bet komplimentas turi būti ne per daug akivaizdus, kad auditorija nepamanytų, kad taip norite nusipirkti pigios šlovės. Galite pasakyti komplimentą aplinkai, kurioje esate, miestui ir panašiai. Panaudokite fantaziją. 😉 Taip pat įžangoje galite pasinaudoti Sokrato patarimu: pirma jūs pasakote apie ką pasakosite, tada papasakojate tai ir, pabaigoje, pasakote apie ką papasakojote. Tai reiškia, kad paskelbiate turinį, išdėstote temą ir pateikiate išvadas. Todėl pačioje pradžioje puikiai tinka papasakoti auditorijai apie tai, kuo jūs šiandien su jais pasidalinsite.

Dėstymo metu pristatomi pagrindiniai kalbos punktai, įvardijami iššūkiai, su kuriais susiduriama. Kulminacija yra aukščiausias įtampos taškas. Todėl šioje vietoje pateikiamas problemos sprendimas ir skatinimas veikti. Pabaiga skirta padėkai ir atsisveikinimui.

Dažnai girdžiu klausimą, ar verta kalbą pirma parašyti, o tekstą išmokti mintinai? Galima ir taip. Nors tai ganėtinai sudėtinga, atima daug laiko ir negarantuoja sėkmės. Nes kalba praranda savo gyvumą. Todėl geresnis variantas – pradėti pasiruošimą nuo kalbos pasakymo garsiai be jokio plano. Taip, kaip ji tuo metu skamba. Netaisant savęs, nekoreguojant. Bet būtinai garsiai ir nuo pradžios iki galo. Keletą kartų. Taip atsiras ritmas, mintys pačios susidėlios į logišką struktūrą, tekstas įsirašys į ilgalaikę atmintį ir bus lengviau jį prisiminti. Bet šis variantas yra geras tik tada, kai kalbama be skaidrių. Nes kalbant su skaidrėmis lieka daug mažiau erdvės improvizacijai. Nors skaidrių turėjimas turi savo privalumų: yra aiški struktūra, nuoseklumas, sudėlioti pagrindiniai akcentai. Bet yra ir minusų: mažiau galimybės improvizuoti, atitraukiamas dėmesys nuo kalbėtojo, o neprofesionaliai paruoštos skaidrės gali suerzinti auditoriją. Jei tenka ruoštis su skaidrėmis, tai geriausia pasirašyti pristatymo planą. Tada pakartoti visą pristatymą nuo pradžios iki galo kelis kartus. Geriausiai tai daryti kaip galima panašiau į tai, kaip teks pristatinėti gyvai, t.y. suvaidinti tikrą pristatymą: kalbėti garsiai, naudoti kūno kalbą , judėti po įsivaizduojamą auditoriją imituoti akių kontaktą su įsivaizduojama publika, daryti pauzes ir naudoti tuos gestus, kuriuos planuojate naudoti realaus pristatymo metu. TOKIA REPETICIJA PADEDA PARUOŠTI KŪNĄ IR PROTĄ REALIAM PRISTATYMUI. Tai tarsi lėktuvo stimuliatorius būsimam keleivinio lainerio pilotui.

Kad jaustumėtės užtikrintai ir ramiai per patį pristatymą, kelias dienas prieš jį galite atlikti vizualizacijos pratimą: užsimerkite ir įsivaizduokite, kad jūsų pristatymas baigėsi. Jūs matote, kaip žmonės auditorijoje jums šypsosi, ploja bei sako komplimentus. Nueinant nuo scenos prie jūsų prieina žmonės ir giria, kaip jūs puikiai pasirodėte. Įsivaizduokite tai su kuo daugiau detalių, PAJAUSKITE TĄ NUOSTABIĄ PERGALĖS EMOCIJĄ. Pakartoję vizualizacijos praktiką kelias dienas iš eilės, jūs mažiau jaudinsitės pačio prisistatymo metu. Kodėl tai veika? Nes, kai mes ko nors bijome ar dėl ko nors nerimaujame, mes visada įsivaizduojame procesą ir matome, kaip mums kas nors nepasiseka. Pavyzdžiui, matome, kaip žmonės sėdi susiraukę, mūsų nesiklauso arba yra įnikę į telefonus. Todėl yra lengva susikrimsti dėl to, kas gali atsitikti baisaus. Ir tai sukelia stresą. O kai mes įsivaizduojame rezultatą, tai jau įvykis praėjęs ir lengva įsivaizduoti, kaip viskas yra gerai. Rezultato įsivaizdavimas mus motyvuoja ir vietoje streso sukuria laukimo jaudulį. Todėl VIZUALIZUOKITE SĖKMĘ!

Na ir pabaigai – svarbiausia taisyklė: KAD JŪSŲ PRISTATYMAS BŪTŲ SĖKMINGAS: NESIJAUDINKITE DĖL REZULTATO. Kuo didesnę reikšmę suteikiate pristatymui, tuo didesnis jaudulys jus kausto, tuo labiau dreba balsas ir kojos, tuo didesnė tikimybė susimauti. Jums nieko, visiškai nieko blogo neatsitiks, jei susimausite. Supraskite mane teisingai: ruoštis pristatymui reikia. Jei jūs gerbiate auditoriją ir norite pasidalinti su ja svarbia žinute – ruoštis ir repetuoti yra būtina. Bet nerimauti dėl to, kad kam nors gali nepatikti jūsų pristatymas – visiškai neverta. Nes VIEŠOJE KALBOJE KLAIDŲ NĖRA, YRA TIK PAMOKOS. Ir kiekviena išmokta pamoka jus padaro geresniu oratoriumi.

Na, o kuo geriau jūs pasiruošite pristatymui, kuo daugiau repetuosite, tuo didesnė tikimybė, kad jūs savo tikslą pasieksite. GERŲ PRISTATYMŲ!!! 😉